varpninkas

var̃pninkas, -ė smob. (1) Brs žr. varpininkas 1: Buvo var̃pninkas, varpą traukė DūnŽ. O dabar aš karšinčka, tu var̃pninkė, kas iš vedims bėra Gd. Mes paejom pri kunigo į var̃pninkus Eig.